-ISTORIJA (19 DALIS)
Pasibaigus pokalbiui, Bela ir kiti toliau stovėję žmonės išėjo, likau viena. Iš kišenės ištraukiau telefoną. Ir ką aš su juo akla padarysiu?? Ogi, nieko!! Paspaudžiau kelis mygtukus, kol mano manymu įėjau i gautus pranešimus. Kiek prisimenu paskutiniai turėjo būti Hario. Paspaudžiau skambinti mygtuką. Ir man pavyko, aš paskambinau!
-Alio, Arija ?- atsiliepė Zyan'as.
-Taip Zyan'ai, tai aš.
-Pala, kaip tu man paskambinai....
-Nesvarbu, aš turiu mažai laiko, surask mane, nes aš nežinau kur esu.
-Žinoma. Aš turiu draugą kuris galėtų pagal skambutį tave surasti.
-Puiku.- atsakiau.
-Mylim tave Arija- pasakė Zyan'as.
-Ir aš jus, gerai iki.
Padėjau ragelį, nes išgirdau, kažką darant duris.
Įejo keli žmonės, man jie nieko nesakė, tad aš ramiai sėdėjau ant kėdės kol užmigau.
,,Kitą rytą''
Mane pažadino, Belos spyris į pilvą:
-Kelkis, žiurke, šiandien grįši pas savo Harį, o jei policijai apie savo pagrobimą kam nors prasitarsi, tai žinok, aš tave suseksiu ir nušausiu.
-Niekam nesakysiu.
-Puiku, grįšiu po valandos.
-Gerai, atsakiau.
Ir ji išėjo. Po kelių minučių atsistojau. Ranka liečiau šaltas sandėlio duris, kol užčiuopiau.....