2012 m. gegužės 1 d., antradienis


-ISTORIJA (20 DALIS)
...Tai buvo durų rankena ! Durų rankena ! Bandžiau jas atidaryti, bet jos buvo kažkuom užstatytos. Patrankiau, patrankiau ir jos galiausiai atsidarė. Užkart įkvėpiau sauso Brazilijos oro, buvo karšta. Labai norėjau apsižvalgyti, bet negalėjau, tik toliau girdėjau pravažiuojam vieną, kitą mašiną, iš garso supratau, jog jos važiuoja nelabai greitai, tad šovė mintis. Jei mane partrenktų mašina, bučiau surasta ir Hariui nebereikėtų mokėti pinigų....
Nusiplėšiau nuo kairės akies raištį. Akį stipriai sugėlė, mačiau miglotai....
Giliai įkvėpiau ir pasileidau link mašinos kurioje bent jau man taip akis rodė sėdėjo One Direction vaikinai. Ai pagalvojau- pasivaideno...
Šokau į kelią. Ir man vis dėl to nepasirodė, nes išgirdau iš stabdančio automobilio šaukiant Harį:
-Arija !!!!

-ISTORIJA (21 DALIS)
...Atsibudau. Šalia manęs stovėjo Haris, toliau sėdėjo mano tėvai, Zyan'as, Liam'as, Niall'as ir Loui'sas.
-Arija, atsikėlė- tarė Haris.
Visi pribėgo prie lovos.
-Sveika, brangioji- pasisveikino mama.
-Labas- atsakiau.
Mama ir Haris pasakojo, kad man tik ranka sužalota ir , kad aš dabar turiu daug mėlynių. Ir beje, aš mačiau kairiąją akimi, buvo taip džiugu visus matyti ypač Harį. Jis atrodė labai pavargęs, bet vis tiek velniškai gražus. Niall'as trumpai su manimi pakalbėjo ir išėjo pavalgyti, nes buvo labai alkanas. Zyan'as, Liam'as, Louis'as dar pabuvo, pakalbėjom, pasijuokėm ir jie išvyko. Paskui tėvai išvažiavo, ko galiausiai likau viena su Hariu.
-Kaip aš tavęs pasiilgau- tarė jis.
-Ir aš tavęs- atsakiau.
Jis pabučiavo man kaktą, glostė galvą, kol aš užmigau, jaučiausi labai laiminga ir svarbiausia saugi...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą