-2 ISTORIJA (25 DALIS)

...Atsibudus palatoje buvau viena. Pirma pasijutau gerai, nes pagaliau jie davė man ramybė, bet paskui nuliūdau, nes pasijaučiau vieniša. Bet tokia jau buvau. Tad nusiraminus bandžiau pajudėti, pavyko geriau nei vakar. Pasiėmiau stiklinę vandens, bet staigiai atsipalaidavo ranka ir stiklinė sudužo. Tuoj į palatą įbėgo Haris.

-Kas čia buvo?,- paklausė jis.

-Nieko, aš tik sudaužiau stiklinę.

-A...kaip išsigandau..maniau kad tau kažkas blogai nutiko...

-Ne, ne, man viskas gerai,- ramiai tariau.

-Tai... kaip jautiesi?

-Na, geriau nei vakar.

-O gal norėtum, kad tave nuvežčiau į parkelį. Pakvėpuotum grynu oru. Pakalbėtumėm,- pasiūlė jis.

-Gerai, būsiu dėkinga,- nuoširdžiai tariau.

-Nėr už ką.

Tad jis mane pasodino į vežimėlį ir nuvežė į parką. Jis prisėdo ant suolelio, o aš sedėjau šalia. Keletą minučių sedėjom tylėdami, kol galiausiai jis nusijuokęs paklausė:

-Iš vis ar aš tau patinku?

-Patinki? Na, taip, bet po visko nenoriu kažko daugiau...

-Nepradėk Elison. prašau. Pamirštam viską. Būnam kartu.

Mintys prieštaravo jo pasiūlimui, bet širdis pasidavė. Sukaupus visas jėgas, greit šokau iš vežimėlio į jo glėbį ir atsakiau jam bučiniu...