2012 m. spalio 25 d., ketvirtadienis

Tumblr_mbwpxxehr41rqc1vao1_500_large

-2 ISTORIJA (41 DALIS)
...Ką tik grįžau iš pokalbio su gydytojais. Su jais kalbėjau, gan ilgai. Ir štai dabar kraunuosi daiktus, nes ryt iš ryto, kartu su sese grįžtu į Lietuvą. Tik va po mėnesio, trumpam skrisiu čia į šią ligoninę, kad pasirodyčiau, kaip gyju. Dabar tai jau pilnai vaikštau, bet ne ilgai, nes pradeda skaudėti nugarą. Ir jei daug per dieną judu, tai vakare nemalonus jausmas, tirpsta kojos, gelia nugarą. Na, o dėl Hario, tai nežinau, nes jis grįžta ryt ryte, likus 2h iki tol kol važiuosiu į oro uostą. Tad labai abejoju ar jis paskutinį kartą aplankys mane. Gal ir geriau , nes kai pagalvoju, kokia bus mano reakciją kai jis pakartos, kad palieka mane...tai gerai, kad nesusitiksim....
"Rytas"
Prabudus, buvau žvali ir nuotaikinga. Juk šiandien pagaliau grįšiu namo...Pasiilgau draugų, tėvų.. Nebenoriu būti tam Londone, per daug prisiminimų.
Po pusvalandžio atvažiavo sesuo, paėmė mano daiktus. Ir po keleto minučių sedėjau mašinoje.
-Kodėl taip anksti į tą oro uostą?,-smalsiai paklausiau.
-Aš turiu keletą reikalų.
-Na, gerai,- sutikau.
Po pusvalandžio mes privažiavom prie kavinės kurioje, pirmą kartą gyvai išvydom One Direction...
-Eii, ko mums čia?,- paklausiau.
-Palauk biškeli, gerai?
-Ką čia sugalvojai?,- paklausiau, nes jau kažką įtariau.
Po kelių minučių kavinės tarpdurį išvydau vaikinus...

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą