-ISTORIJA (100 DALIS)

... Ligoninėje Zayn'ui išvalė žaizdas ir vėl paguldė į lovą. Šalia jo buvo aš ir Haris. Aš laikiau miegančio Zayn'o ranką, o Haris mus stebėjo, kol galiausiai tyliai tarė.

-Tu jį myli...

Aš atsisukau ir nuoširdžiai atsakiau:

-Labai myliu ir tu mūsų Hari negali išskirti.

-Aš ir nebeskirsiu. 

-Ačiū,- padėkojau, o jis linktelėjo ir pasiėmęs puodelį, gurkštelėjo kavos.

Po kelių minučių akis pramerkė Zayn'as.

-Na, kaip miegojai?- susirūpinus paklausiau.

-Prisipažinsiu, nemiegojau...- prisipažino jis.

-O kodėl?

-Sužinojęs, kad ir Haris bus palatoje, negalėjau užmigti, nes laukiau...

-Mano su Hariu pokalbio?

-Taip.

-Tai ką pasakysi?- paklausiau.

-Pasakysiu tai, jog aš neturėčiau būti su tavimi Arija. Tave labai myliu, bet Hario meilės tau, net negaliu apibūdinti... Jis visus tuos metus, kai buvai su tuo kažkokiu vaikinu, kur vėliau susižadėjai su juo, Haris tave stebėjo, kasdien klausinėdavo ar ką nors apie tave naujo sužinojau. Kartą prisimenu įėjau į jo kambarį vėlai naktį, ir Haris miegojo, kažką sapnavo ir vis kalbėjo apie tave. Jo meilės tau neapibūdinsi. Ji tiesiog begalinė...

Aš su ašaromis akyse pažvelgiau į Harį, jis sėdėjo ramiai ir žiūrėjo man į akis. Tai truko kelias sekundes, nes aš neatsilaikiau ir šokau jam į glėbį. Nesuvaldžiau jausmų. Ir pakuždėjau Hariui į ausį, didžiausią pasaulyje tiesą, kurią jau ilgą laiką tūnojo mano širdyje.

-Ir aš tave labai myliu...

"Po metų"

Štai dabar stoviu paplūdimyje, mano baltą lengvą suknelę darko vėjas. Kvėpuoju ramiai, nieko nebijau, nes žinau, kad esu ne viena. Šalia manęs stovi Haris, už mūsų sėdi draugai, tėvai, giminės... Ausyse girdžiu jūros ošimą ir kunigo žodžius "Sveikinu jus tapus vyru ir žmona"...

"Pabaiga"