-ISTORIJA (97 DALIS)

...-Ai, delnai...na aš truputi kritau.

-Truputi? O..atleisk, kad taip čia nutiko tau.

-Nieko, tokio, neskauda.- atsakiau.

Neskaudėjo, nes buvau išgėrus vaistų, bet vaizdas tai tikrai, kad buvo nekoks...

Vėliau atėjo seselė, ji apžiūrėjo Zayn'ą, ir pakvietė gydytoją. Jis pasakė jog Zayn'as turi dar savaitę pagulėti ligoninėj, o jau paskui važiuosim namo. 

-Ar galiu vaikščioti?-rimtai paklausė Zayn'as.

-Ne, nevaikščiosi mėnesį, tuo tarpu sėdėsi vežimėlį.

-Aišku...

Vėliau visiems išėjus, aš atsisėdau ant sofos, Zayn'o palatoje, ir skaičiau žurnalą, o jis miegojo. Po kelių valandų jam atsikėlus jis manęs paprašė:

-Arija, ar galėtum mane nuvežti į kiemą. Labai čia palatoje man galva skauda.

-Žinoma, sėsk.- tariau ir padėjau jam.

Nusileidę į apačia, nuėjom laukan, ten pūtė gaivus vėjas, buvo šilta. Aš atsisėdau ant suolelio ir šalia pastačiau vežimėlį. Po kelių minučių suskambo mano telefonas. Skambino Louis'as.

-Alio- atsiliepiau.

-Labas, Arija, kas nutiko Zayn'ui?- susirūpinęs paklausė jis.

-Na, kai mes kopėm į kalną atsirišo jo mazgas ir jis nukrito...- tai pasakius nuėjau toliau nuo Zayn'o.

-O, Dieve ! Kaip jis dabar?

-Geriau, bet turės mėnesį būti vežimėlį.

-Aišku, gal duotum man pakalbėti telefoną su juo.

-Taip žinoma,- aš atsisukau į Zayn'ą, kad jam duočiau telefoną, bet jo nebemačiau...