Laaabas :))) Šiandien puiki nuotaikikė, nes oras geras, ir dar be to mūsų skaičiuks jau rodo virš 10,000 ! Tai dabar išpildysiu vieną iš pažadų. Daug istorijos. Gero skaitymo :)

-ISTORIJA (5 DALIS)

...Išėjus iš kambario, nuėjau ieškoti Emos. Po kelių minučių radus ją tariau:

-Važiuojam atgal į viešbutį.

-Kodėl? Čia linksma, pabūnam dar? Pala, pala kas buvo?- geriau supratus paklausė Ema.

-Tiesiog nenoriu čia būti, prašau važiuojam.

-Nu, bet kodėl tu nenori? Ką? Paaiškink man, juk dar viešbutį kalbėjom, kaip čia bus linksma juk būsim su One Direction vaikinais...su jais...bus nuostabu. O tu dabar taip imi ir užsinori išeiti. Kas nutiko?

-Vėliau, pasakysiu. Suprasi. Tad dabar važiuojam.

-Čia jau labai svarbu?

-Patikėk.-atsakiau.

-Ne jei svarbu, tai varom- pagaliau sutiko ji.

Greit išsikvietėm taksi, truputį palaukėm, ir ne už ilgo buvom prie viešbučio. Visą laiką tylėjom, kol galiausiai, kambarį prabilau:

-Haris mane nusivedė į kambarėlį...paskui mes pradėjom bučiuotis, nusirenginėti, kol galiausiai aš susipratau ir atitraukiau jį. Haris pradėjo aiškintis, o aš tik atsakiau į jo žodžius ir išėjau.

-O tai ką jis sakė?

-Sakė: Aš noriu atsiprašyti. Nesusilaikiau, tiesiog įsimylėjau tave iškart kai pamačiau. Ir visą laiką kai bendravom, tu man neatrodei iš tų kurios sureikšmintų tai, kad aš žvaigždė....

Paskui aš sakau, kad man pasirodė jog tu norėjai tik su manim pasimylėti. Taip ir iš tikrųjų atrodė. O jis atsakė, kad aš tipo kitoks. Tada aš pasakiau, kad jūs visi vienodi ir išėjau.

-Nu ir teisingai padarei. 

-Taip ir galvojau, kad suprasi. Na o dabar einam miegoti, ryt daug pakeliausim.

-Gerai, labanakt,- tarė Ema ir jau po kelių minučių užmigom, mat buvom labai pavargusios....

-ISTORIJA (6 DALIS)

...Kitą rytą, atsikėlėm ir trumpam prisėdom prie kompiuterio. Naršėm, naršėm, kol kažkas pasibeldė į duris. Ema nuėjo atidaryti, o tai padarius nutilo, aš atsisukau ir taip pat netekau žado...

Haris stovėjo su milžinišką raudonų rožių puokšte ir tarė:

-Atleisk už vakarą. Ir dabar ką pasakysiu gali nuskambėti kvailai, bet taip jau kartais gyvenime būna, bet aš tave beprotiškai įsimylėjau...

Net nežinodama ką pasakyti greit tariau:

-Atleidžiu, beje ir aš tave myliu,- ir tai ištikrųjų buvo tiesa.

-Tai jei jūs norit, galim dieną praleisti kartu, aš juk visą Londoną pažįstų.

-Gerai, važiuojam?- žvilgtelėjau į Emą. Ji stovėjo sustingus ir žiūrėjo į žemę. Aš supratau dėl ko ji tokia, ji girdėjo visus mūsų meilės prisipažinimus, o juk ir jai labai patiko Haris...