-ISTORIJA (29 DALIS)

...Po kelių sekundžių Haris išėjąs iš ligoninės apramino jas, ir jos po keliašdešimties minučių pasitraukė. Tad grįžo pas mane. Jis atrodė labai sutrikęs:

-O varge...Atleisk, Elison, kad tai išėjo..

-Nieko, juk tu nekaltas. Ir beto aš toks jau žmogus, nekreipiu demėsio.

-Tai šaunu, beje aš pakalbėjau su gydytojais ir mes nusprendėm, kad ryt iš ryto tave perkelsim į kitą privačią ligoninę. Ten bus ramu, kiek žinau aplinka graži, pailsėsi, beto geras gydimas.

-Bet kiek tai kainuos?

-Nepergyvenk, aš apmokėsiu.

Nebesiginčijau, nes iš tiesų labai norėjau išeiti iš šios ligoninės... 

Kitą rytą atėjo mano sesuo ir Haris.

-Sveikutė, na ką keliausim?,- linksmai paklausė ji.

-Laba, na turbūt.

-O keliausim taip, aš tau va greit sukrausiu daiktus, pasodinsim į vežimėlį. Tada leisimės į apačią ir viešai, nesislapstydami išeisim.

-Ei, aš nenoriu prie jų tų fanių būti...

-Elison, suprask, jei mes slapstomės jos tik idomiau. O jei viešai parodysim, kad jos mums ne kliūtis, pamatysi, užkart atstos.

-Na, jei taip, tai sutinku.

Tad jau po valandos buvom apačioje. Ir aš nesigailėjau viešumo....