-ISTORIJA (61 DALIS)

...Nėra dienos, kad nepagalvočiau apie mano nelaimes. Skaudžiausia istorija yra dėl akies. Visada viešoje vietoje nešioju akinius, tik kai būnu su šeima, Hariu ,kitais grupės vaikinais nusiėmu akinius, nes prie jų nesivaržau taip. Esu labai visiems dėkinga. Ir šį rytą labai stipriai jaučiau šį jausmą, buvau laiminga.

-Harį, ačiū- pasakiau jam gulint lovoje šalia manęs.

-Už ką?-apsimiegojęs paklausė jis.

-Už tai, kad man padedi, manimi rūpiniesi, ir šiaip už visą mano dabartinį gyvenimą.- pasakiau.

-Tai tau ačiū, nes tu taip pat esi daug ką dėl manęs padariusi.

Tai jam pasakius susimąsčiau ką gero esu jam padarius?...Skaičiavau tik neigiamus savo poelgius...

Vėliau nuėjome maudytis, po jų apsitvarkėm ir visi kartu išėjom apsidairyti po Ankarą. Mieste mus užpuolė fanės. Bet reagavom ramiai, nebėgom. Fotografavomės, vėliau prisėdom lauko kavinėje. Ir fanės aprimo daugelis išsiskirstė, tik viena kita prieidavo. Sėdėdama kavinėje ir gerdama kokteilį, žvalgiausi. Kol išvydau akivaizdžiai mane stebintį vaikiną. Įsižiūrėjau geriau...O, Dieve....jis vėl mane rado.....