-ISTORIJA (68 DALIS)

...Prastai jaučiausi, negalėdama prisiminti Hario. Žinau, kad mes pora, bet dabar aš jam nieko nejaučiu. Ir nieko negaliu padaryti, taip jau yra. Tad matau Harį kuris visaip stengiasi man priminti, rodo nuotraukas, vaizdo įrašus, bet kaip nieko taip nieko. Labai sunku. Bet tėvus ir savo visą gyvenimą iki Hario prisimenu.

,,Po savaitės''

Aš jau namie. Tik ne Hario, o savo tėvų. Atėjo jis manęs aplankyti ir pasiūlė pasivažinėti. Taip važiuojam, važiuojam ir sustojam prie šaligatvio vienoje atokių gatvių.

-Ko sustojom?- paklausiau aš.

-Pabūkim čia.- atsakė jis.

-Kažką turiu prisiminti?

-Am...taip.

-Gerai, bet bent jau dabar man ši vieta svetima. 

Po 10 minučių, pajutau skausmą veido. Man jo neskaudėjo, bet jį labai stipriai prisiminiau. Paskui mintyse išvydau tamsų žmogaus siluetą.

-Rūgštis, skausmas, apakimas.- tariau Hariui.

-Taip, tu prisiminei. Važiuojam toliau.

Mes nuvykom į kavinę. Prisėdom, Haris ištraukė nuotrauką. Stebėjau, dailią, rudų plaukų merginą. Bet ji buvo tik graži...

-Man ji susijusi su kažkokiu pagrobimu, ar...na kažkas panašaus- susimąsčius tariau.

-Taip, puiku.

Toliau nuvažiavome į spą centrą. Trumpam nuėjom į patį prabangiausią kambarį. Jis buvo labai šviesus, lova didžiulė, ant stalelio pastatytos raudonos rožės.

-Prisimenu tave.

-Ką prisimeni?- su džiaugsmu paklausė Haris.

-Kaip mes plaukiojom, bet ten buvom ne tik aš ir tu.

-Kas dar?

-Ir Zayn'as.

-Bet jo tą kart su mumis nebuvo.

-Bet aš jį labai gerai prisimenu....