-ISTORIJA (62 DALIS)

....Jo aštriai žydros akys degino mane. Sustingau. Mane apkabinęs Haris tai pajuto.

-Kas nutiko, Arija?

-aaaa.....

Galvojau ar sakyti tai jam ar ne. Bet vis dėlto nusprendžiau viską užbaigti.

-Matai tą vaikiną su baltu treningu, aiškiai žiūrinti į mus.- pasakiau, nusisukusi nuo Justin'o.

-Mūsų niekas nestebi-atsakė Haris.

-Geriau pažiūrėk.

-Nieko nematau.

Aš atsisukau į tą vietą kur jis stovėjo...Jo ten nebebuvo.

Taip ir toliau sėdėjau suglumusi ir žvalgydamasi. Vėliau pasukom link vilos. Labai bijojau, kad Justin'as manęs napamatytų ir nežinotų kur aš apsistojus. 

Viloje, visi buvome. Kol sulaukėme skambučio:

-Alio,- atsiliepė Niall'as.

Po keleto sekundžių mane pakvietė prie telefono:

-Klausau- taraiau.

-Labas, kaip gyveni, gal šiandien susitinkam?

Aš padėjau ragelį. Mat išsigandau išgirdus Justin'o balsą. O jis paskambino dar kartą.

-Nepadėk ragelio, ir išklausyk.

-Palik mane ramybėje- sušnypščiau.

-Klausyk, jei šiandien nepraleisi nakties kartu su manimi, bus blogai.

-Kas bus?

-Bummmm! Kas bus toje vietoje kris negyvi...

-Kažkas mirs?

-Taip mažule, bet tu turi išeiti- pasiūlė jis.

-Klausau.

-Dabar pasakyk Hariui, kad eini susitikti su drauge kuri gyvena Ankaroj. Taigi tu išeisi ir eik link didelio balto tilto. Ant jo aš būsiu ir lauksiu tavęs. 

-Kada mane paleisi?

-Ryt rytą ir beje jokių kitų pašalinių žmonių.

Padėjau ragelį. Ir pasikviečiau Harį, viską jam pasakojau. Jis man niekur neleido eiti.

,,Rytą''

Sėdome į automobilį. Važiavome į koncertą kuris vyko mažoje, jaukioje teatro studijoje. Važiuojant Niall'as užsinorėjo valgyti, tad sustojome prie užkandinės, visi išlipome iš automobilio, po kelių minučių....Bummmm!!!!!! Sprogo mūsų mašina.....